Politinio pyrago dalybos Klaipėdoje

Suaktyvėjęs politikų domėjimasis klaipėdiečių gerove liudija, kad prasideda savivaldos ir merų rinkimų kampanija. Tiesa, kol kas tik kuluaruose. Naujai besikuriantys visuomeniniai komitetai vilioja prie jų jungtis mieste žinomus žmones, Seimo valdantieji kala pleištą tarp liberalų, siūlydami remti vieną jų, o Rusų aljansas nori stabilumo ir nusiteikęs palaikyti dabartinį Klaipėdos merą. Kandidatai šansų neturi? Seime daugumą turintys „valstiečiai“ būsimuose savivaldos ir merų rinkimuose neslepia savo ambicijų, nors šią kadenciją uostamiesčio taryboje neturi nė vieno mandato – pastaruosiuose rinkimuose partija net nebuvo registruota. Klaipėdoje į Seimą išrinktas šios partijos atstovas Dainius Kepenis tikino, jog rinkimuose į Klaipėdos tarybą ar mero postą nei jis, nei jo kolega parlamentaras Algimantas Kirkutis nedalyvaus. Dienraščio duomenimis, galimi „valstiečių“ kandidatai į Klaipėdos merus – Marius Baltiejus ir Artūras Bogdanovas. Pirmasis klaipėdiečiams beveik negirdėtas, antrasis – iš Klaipėdos kilęs buvęs žemės ūkio viceministras, garsus tik tuo, kad ne kartą svarstytas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos. Simultanas pagal „valstiečius“ D.Kepenis sutiko, jog abu kandidatai vargiai turi šansų laimėti mero postą. Tačiau „valstiečiai“, pasirodo, turi ir planą B. „Jeigu atsitiks taip, kad miestiečiai nepatikės mūsų kandidatu, aš asmeniškai antrame ture remčiau liberalą Simoną Gentvilą. Jis, mano akimis, yra pats perspektyviausias miesto meras iš galimų kandidatų, po mūsų kandidatų. Mes su juo puikiai Seime sutariame ir dirbame kartu Klaipėdos labui“, – dėstė D.Kepenis.
Šis atviras D.Kepenio pasisakymas primena politinį gudravimą, kuris gali reikšti ne ką kita, o tik bandymą kiršinti liberalų partiją, kol ji dar nepaskelbė savo vienintelio kandidato į merus. Ne paslaptis, kad prieš porą mėnesių S.Gentvilas atvirai išsakė siekius pretenduoti į Klaipėdos mero postą, kurio ketina siekti ir dabartinis meras liberalas Vytautas Grubliauskas. Dienraščio duomenimis, „valstiečių“ planas B buvo svarstomas labai rimtai, teigiama, jog net partijos lyderis Ramūnas Karbauskis žadėjo savo paramą S.Gentvilui. Šie žingsniai tik patvirtina, jog patys „valstiečiai“ vis dėlto realiai vertina savo galimybes savivaldybių ir mero rinkimuose Klaipėdoje, tad sau naudingos pergalės bandys siekti kaldami pleištą į liberalų partiją. Rimtas išbandymas liberalams Ilgus metus liberalų forpostu buvusioje Klaipėdoje liberalai pastaruosius kelerius metus nebesijaučia tokie užtikrinti. Dideliu išbandymu tapo buvusio partijos vadovo Eligijaus Masiulio istorija. Be to, S.Gentvilui iškėlus skyriuje savo kandidatūrą į merus, vienybės partijoje tikrai nepadaugėjo. Dienraščio duomenimis, liberalų skyriaus susirinkime rugsėjo 14 d. paaiškės, kuris kandidatas pretenduos į mero postą 2019 m. savivaldybių rinkimuose. S.Gentvilas neprognozavo, kaip apsispręs partija, tačiau pridūrė, kad tam darbui turįs visą reikiamą patirtį – ir išsilavinimą, gautą užsienyje, ir tarybos nario, ir parlamentaro darbo patirties, turėjęs jis ir savo verslą, žino miesto problemas, čia gimęs ir užaugęs. „Aš kandidatūros neatsiimu ir tikrai dalyvausiu. Kitų variantų nesvarstau. Jei kolegos mano kandidatūros nepalaikys, laikysiuosi vienybės, nes esu komandos žmogus“, – teigė S.Gentvilas.

Dabartinis meras V.Grubliauskas į konkurenciją partijos viduje žiūri filosofiškai. Pastarąjį kartą kalbėdamas su žurnalistais pabrėžė, kad kuo didesnė konkurencija, tuo didesnis pasirinkimas žmonėms. Aljansas nori stabilumo Keturias vietas Klaipėdos taryboje turinčios Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso koalicijos „Valdemaro Tomaševskio blokas“ uostamiesčio skyriaus vadovė Tamara Lochankina neslėpė, jog mero rinkimuose jos vadovaujama partija palaikys dabartinį Klaipėdos merą V.Grubliauską. Nors iš pradžių buvo nepatvirtintų gandų, jog partija gali kelti savo kolegą, karo jūrininką Olegą Mariničių, kuris šį pavasarį Klaipėdos savivaldybės administracijoje netikėtai pakeitė administracijos direktoriaus pavaduotoją Aleksandrą Michailovą. Šiuo žingsniu veikiausiai siekta suaktyvinti tam tikrą miesto bendruomenę ir taip pakelti partijos reitingus prieš rinkimus. Vis dėlto O.Mariničius Rusų aljanso kandidatu į merus veikiausiai nebus. „Neatmetu galimybės, kad mes palaikysime V.Grubliauską, jei jis nuspręs kandidatuoti. Šiuo metu situacija mieste tokia, kad mes norėtume stabilumo. Mus tenkina patikrinti, patikimi, pagarbūs santykiai. Mums nemažai pavyko nuveikti kartu per šią kadenciją. Partnerystė buvo puiki, mus tenkina koalicija su liberalais. Būtent V.Grubliausko figūra visada buvo geranoriškų santykių su liberalais garantas. Tiesą sakant, norėčiau jį ir ateityje matyti mero poste“, – dienraščiui teigė T.Lochankina.

Žinomų vardų koziris Mieste jau atsirado „pirmoji politinė kregždė“ – įsteigtas visuomeninis komitetas „Permainų Klaipėda“. Kol kas jai vadovauja tarybos narys Vytautas Čepas, kuris teigė esąs tik laikinas šio sambūrio vadovas. Kai susitelks daugiau žmonių, jis nusišalins ir į merus tikrai nekandidatuos. Dienraščio duomenimis, šis komitetas į mero postą ketina siūlyti žinomą klaipėdietę, Lietuvos jūrų muziejaus direktorę Olgą Žalienę. „Ji labai abejoja, ar sutiks, dabar yra išvykusi, savo apsisprendimą pasakys grįžusi. Jeigu O.Žalienė nesutiktų, kalbėsime su kitais kandidatais. Nenorėčiau jų įvardyti, nes ne visi ir patys dar apie tai žino. Su kai kuriais jau kalbėjome. Pasakysiu tiesiai šviesiai – mes orientuojamės į „gaspadorių“. Politikų taryboje ir taip yra 30. Nesakau, kad dabartinis meras ką nors ne taip daro, bet miestui reikalingos radikalios permainos“, – dėstė V.Čepas. Esą liberalai vienybės šiuo metu nebeturi, o nei socdemai, nei konservatoriai Klaipėdoje niekada nebuvo pernelyg stiprūs ir populiarūs, jau nekalbant apie kitas partijas. Neatmetama tikimybė, kad esant tokioms aplinkybėms gali iškilti kokios nors kraštutinės radikalios jėgos. Neatmetu, kad, jei nieko nedarysime, gali iškilti kairieji radikalai, tokia grėsmė yra, o to miestui tikrai nereikia. „Mes tikimės suburti rimtą komandą, kur būtų verslo žmonių, politikų, jaunimo, kurį statysime į priekį. Nes pats jau matau, kad kai kurie per daug užsisėdėjo, reikalinga naujo kraujo injekcija. Žinoma, reikalingi ir seni „krienai“, kad jaunieji į lankas nenuklystų. Neatmetu, kad jei nieko nedarysime, gali iškilti kairieji radikalai, tokia grėsmė yra, o to miestui tikrai nereikia“, – įsitikinęs V.Čepas.

Generolai be kariaunos Prognozuojama, kad būsimuose savivaldos rinkimuose aktyviai dalyvaus ir daugiau naujų darinių – visuomeninių komitetų. Jie veikiausiai irgi kels savo kandidatus į merus, tačiau personalijos dar neįvardijamos.

Vienintelė aiški kandidatūra – visuomeninio komiteto „Puteikis plius“ vadovė Nina Puteikienė, kuri tikrai sieks Klaipėdos mero posto. Tačiau politikė jau ne kartą akcentavo, jog per pastaruosius metus pasikeitė tam tikros aplinkybės, Seimo narys klaipėdietis Naglis Puteikis, kurio vardu pavadintas komitetas, tapo Centro partijos pirmininku, todėl šio komiteto būsimuose rinkimuose neliks. „Oficialiai rinkimų kampanija dar neprasidėjo, kodėl aš turėčiau prie ko nors šlietis? Toliau dirbu jungiamąjį darbą, esu laisva ir nepriklausoma, ir renkuosi geriausią variantą“, – teigė N.Puteikienė.

„Tvarkiečiai“ turi ambicijų Dienraščio duomenimis, tiesioginiuose mero rinkimuose uostamiesčio vadovo posto ketina siekti ir parlamentaras, iš Šilutės kilęs Remigijus Žemaitaitis. Prieš pustrečių metų vienmandatėje Pietų Žemaitijos apygardoje rinkimus į Seimą laimėjęs partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkas veikiausiai dalyvaus Klaipėdos mero rinkimuose.
Tokios kalbos pačiame uostamiestyje pasigirdo po Seimo nario viešnagės šiųmetėje Jūros šventėje, kai politikas daug fotografavosi ir savo feisbuke viešino nuotraukas „iš savo vaikystės miesto“. Pats politikas tada dienraščiui patvirtino, jog tokio pasiūlymo sulaukė iš savo partijos skyriaus kolegų uostamiestyje. „Toks yra pasiūlymas, jį išsakė Klaipėdos skyriaus nariai. Esu vietinis – šišioniškis, klaipėdiškis. Tad nieko keista. Ar jau apsisprendžiau? Dar per anksti apie tai kalbėti, bet kodėl ne? Nors aš matau kitą kandidatą, kuris galėtų pretenduoti į merus uostamiestyje. Jis jaunas, energingas, žinomas, tik net nežinau, ar pavyktų jį patį įtikinti kandidatuoti“, – dar pieš mėnesį dienraščiui dėstė R.Žemaitaitis. Esą yra dar vienas partijos „Tvarka ir teisingumas“ pretendentas į Klaipėdos merus. Jis vyresnio amžiaus, verslininkas, Klaipėdos mecenatas, tačiau jis prašė jo pavardės kol kas neskelbti. Taigi vienintelis kol kas aiškus šios partijos kandidatas į merus – R.Žemaitaitis. Tiesa, pastaruosiuose rinkimuose „tvarkiečiai“ Klaipėdos taryboje gavo vos 2 mandatus, tačiau, kaip paaiškėjo, abu dabartiniai tarybos nariai – tiek Aldona Staponkienė, tiek Artūras Razbadauskas šiai partijai nepriklauso. Tačiau R.Žemaitaitis mano, kad būsimieji savivaldos rinkimai Klaipėdoje jiems bus palankūs ir tikisi gauti mažiausiai 8–10 mandatų.

Tyliai stebi konkurentus Per pastaruosius rinkimus socialdemokratai Klaipėdos taryboje laimėjo tris mandatus. Ne mažiau jie tikisi ir artėjančiuose rinkimuose. Nors partiją krėtė skilimo skandalas, Klaipėdos socialdemokratai liko ištikimi senosioms tradicijoms ir neatskilo, liko su jaunuoju partijos pirmininku Gintautu Palucku. Tiesa, tai dviem Seimo narės Irenos Šiaulienės padėjėjoms uostamiestyje kainavo darbą, tarp jų – ir skyriaus pirmininkei Lilijai Petraitienei. Socialdemokratai sprendimą dėl kandidato į Klaipėdos merus priims jau netrukus. Pati L.Petraitienė dar anksčiau dienraščiui teigė nekandidatuosianti. Ji mano, kad būsimuose mero rinkimuose paremtų rimtą, solidų kandidatą, galbūt net ne partijos kolegą.

„Klaipėdos“ žiniomis, praėjusių rinkimų konservatorių kandidatė į merus Seimo narė klaipėdietė Agnė Bilotaitė kandidatuoti šiuose rinkimuose neketino. Tačiau, kaip jau paskelbė konservatoriai, į Klaipėdos mero postą jie turi du kandidatus. Tarp jų – A.Bilotaitė ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narys Arūnas Barbšys. Šią kadenciją konservatoriai mieste turi 4 mandatus, ne mažiau jų tikisi ir būsimuose rinkimuose. Neatmetama galimybė, jog savivaldos rinkimuose, be politikos naujokų, dalyvaus ir tos partijos, kurios praėjusį kartą liko užribyje – Darbo partija, Lietuvos laisvės sąjunga, Žemaičių partija, Tautininkų sąjunga, politinė partija „Drąsos kelias“. Per praėjusius rinkimus mandatų Klaipėdos taryboje siekė 11 politinių partijų ir 2 visuomeniniai komitetai. Iš viso buvo iškeltas 421 kandidatas.

Skaityti daugiau: http://klaipeda.diena.lt/naujienos/klaipeda/miesto-pulsas/politinio-pyrago-dalybos-klaipedoje-879897?psl=2

 

 

Palikti komentarą

Your email address will not be published. Required fields are marked *

Be informed!

Sign up for newsletter