Vyriausybėje

Vyriausybė trečiadienį (2016-12-14)patvirtino kitų metų „Sodros“ biudžetą – jame vidutinę senatvės pensiją nuo kitų metų pradžios planuojama didinti apie 20 eurų. Tam per metus reikės apie 167,4 mln. eurų. Anksčiau planuota, kad dėl pensijų indeksavimo jos nuo sausio augs apie 15 eurų iki 281,19 euro, o tam reikės maždaug 116 mln. eurų. REKLAMA Prognozuojamos „Sodros“ pajamos kitąmet turėtų siekti 3,739 mlrd. eurų – 9 proc. (309,7 mln. eurų) daugiau nei laukiama šiemet, o išlaidos – 3,708 mlrd. eurų, arba 6,2 proc. (217,8 mln. eurų) daugiau. Po dešimties metų pertraukos fondo biudžetas turėtų būti perteklinis – planuojama, kad jo pajamos viršys išlaidas 31,546 mln. eurų. Palyginti su ankstesniu „Sodros“ biudžeto projektu, pajamų prognozė išliko beveik tokia pati (jos didėja 961,4 tūkst. eurų), o išlaidos didėja 32,016 mln. eurų, arba 0,9 proc. Planuojamas „Sodros“ biudžeto perteklius sumažintas 31,055 mln. eurų, arba 49,6 procento. „Sodros“ išlaidos didėja dėl didesnio nei planuota anksčiau pensijų didinimo. Planuojama, kad nuo sausio 1 dienos bazinė pensija padidės 8 eurais iki 120 eurų, einamųjų metų draudžiamosios pajamos – 31 euru iki 476 eurų, o vidutinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, – apie 20 eurų iki 287,57 euro. „Valstiečiai“ yra žadėję iki 2017 metų liepos pensijas padidinti vidutiniškai 40 eurų, tokia galimybė numatyta svarstyti ir Vyriausybės programoje, tačiau teikiame biudžeto projekte apie tai nekalbama. Finansų ministras Vilius Šapoka BNS yra sakęs, kad šio pažado įgyvendinimui reikėtų papildomų 120 mln. eurų. Tiesa, pensijas numatoma didinti 2018 ir 2019 metais – Vyriausybės nutarimo projekte nurodoma, kad jos turėtų didėti atitinkamai 6,9 proc. ir 6,8 procento. Didžiąją dalį „Sodros“ biudžeto pajamų kitąmet sudarys draudėjų socialinio draudimo įmokos – 3,215 mlrd. eurų, arba 7,2 proc. daugiau nei laukiama šiemet. Apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokos turėtų siekti 340,426 mln. eurų (7,6 proc. daugiau), savarankiškai dirbančių asmenų valstybinio socialinio draudimo įmokos – 109,246 mln. eurų (11 proc. daugiau). Prognozuojama asignavimų iš valstybės biudžeto suma siekia 61,183 mln. eurų. Pensijoms 2017 metais planuojama skirti daugiau kaip 2,602 mlrd. eurų – 6,3 proc. daugiau nei šiemet. Ligos draudimo išmokoms numatoma skirti 254,015 mln. eurų, motinystės draudimo išmokoms – 303,556 mln. eurų, nedarbo socialiniam draudimui – 138,255 mln. eurų, nelaimingų atsitikimų darbe socialiniam draudimui – 19,344 mln. eurų. Lėšų, pervedamų į pensijų fondus, suma kitąmet bus 172,739 mln. eurų – 9,8 proc. daugiau nei numatyta šiemet.

Geros žinios pensininkams

Seimas po pateikimo pritarė siūlymui paankstinti senatvės ir valstybinės pensijos kompensavimą. Ketvirtadienį 101 Seimo narys, niekam nebalsavus „prieš“ ir nesusilaikius, pritarė tai numatančioms Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Stasio Jakeliūno pateiktoms įstatymo pataisoms.

Siūloma 2017 metų pirmojo ketvirčio paskutinį mėnesį senatvės pensijų ir valstybinių pensijų gavėjams išmokėti ne 33 proc., kaip šiuo metu numatyta, o 67 procentus pensijos kompensuojamosios sumos.

Jeigu asmeniui apskaičiuota šių pensijų kompensuojamoji suma yra ne didesnė kaip 100 eurų, ją siūloma išmokėti visą 2016 metų antrojo ketvirčio paskutinį mėnesį.

„Siūloma paankstinti paskutinės senatvės pensijos ir valstybinės pensijos kompensuojamosios sumos dalies mokėjimą ir ją išmokėti kartu su dalimi, kuri bus mokama 2017 metų pirmojo ketvirčio paskutinį mėnesį.

Tuo pat metu būtų išmokama ir senatvės pensijos bei valstybinės pensijos kompensuojamoji suma asmenims, kuriems paveldėjimo tvarka pereina (perėjo) mirusio asmens turtas, jeigu jie pateiks prašymą iki 2017 m. sausio 31 d.

Šiems asmenims išliks galimybė teikti prašymus iki 2018 m. gruodžio 31 d., kaip yra numatyta galiojančiame įstatyme“, – sakė įstatymo pataisas parengę Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai atstovaujantys Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja Rima Baškienė, Seimo nariai Ramūnas Karbauskis ir Stasys Jakeliūnas.

Priėmus siūlomą įstatymą, 2017 metų pirmojo ketvirčio paskutinį mėnesį bus baigtas pensijų kompensavimas asmenims, kuriems dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo buvo mokėtos sumažintos senatvės ir valstybinės pensijos, o senatvės pensijos ir valstybinės pensijos kompensuojamosios sumos už mirusius asmenis jų turto paveldėtojams bus grąžinamos anksčiau.

Paskirtasis premjeras Saulius Skvernelis sakė, kad lėšų šiam projektui įgyvendinti yra. „Jeigu yra toks įstatymo projektas, tos lėšos numatytos“, – užtikrino S.Skvernelis.

Tam 2017 metais papildomai reikės apie 41,6 mln. eurų, tačiau atitinkama suma sumažės lėšų poreikis 2018 metais.

Pakeitimai numato, kad šios išmokos pensininkus pasiektų kartu su ta kompensacijų dalimi, kuri bus mokama 2017 metų pirmojo ketvirčio paskutinį mėnesį.

2016 metų antro ketvirčio pabaigoje išmokėta 33 proc. kompensuojamosios sumos, o 2017–2018 metų pirmųjų ketvirčių pabaigoje planuota išmokėti po 33–34 proc. kompensuojamosios sumos.

Tuo pat metu būtų išmokama ir senatvės pensijos bei valstybinės pensijos kompensuojamoji suma paveldėtojams, tačiau jie turi pateikti prašymą dėl to iki 2017 metų sausio pabaigos.

„Sodros“ duomenimis, per sunkmetį sumažintų pensijų kompensacijų nesulaukė 167 tūkst. pensininkų. Jie mirė iki 2014 metų gegužės 22 dienos, kai įsigaliojo įstatymas dėl kompensacijų, ir šios išmokos jų paveldėtojams nepriklauso.

Gelbėdamas finansinėje duobėje esančią „Sodrą“, Seimas 2010–2011 metais buvo apkarpęs daugelį pensijų ir įvairių socialinių išmokų. Per krizę sumažintos pensijos pradėtos kompensuoti ketvirtąjį 2014 metų ketvirtį.


Kodėl prisijungiau prie Valstiečių ir žaliųjų frakcijos Seime

Naglis Puteikis

Problemas galima kelti būnant opozicijoje ir kėliau jas 2012-2014. Spręsti tas problemas galima būnant pozicijoje - tai ir dariau 2011 metais, pvz. mano iniciatyva pavyko prastumti įstatymo pataisą, draudžiančią šiukšlių deginimo gamykloms miestų centruose deginti plastikus. Dabar jungiuosi prie  Valstiečių ir žaliųjų frakcijos Seime, nes jie, be Centro partijos, vieninteliai įtraukė į rinkimų programą tuos punktus, kuriuos kėliau ir ties kuriais dirbau nuo 2011 metų - korupcijos ir  turtinės nelygybės, mirtingumo ir emigracijos mažinimą, žemutinės savivaldos grandies bei teismų tarėjų atkūrimą. Jei LŽVS to nedarys - nedvejodamas iš jų frakcijos pasitrauksiu, kaip pasitraukiau iš TS-LKD partijos narių, kai pamačiau, kad Atgimimo ir Sąjūdžio laikų pasiaukojimą ir viešo intereso gynimą šioje partijoje išstūmė godumas,  pasipūtimas, panieka  mažai uždirbantiems ir patyčios.

Valdžios nesiekiau ir nesiekiu - nors Seimo audito komiteto pirmininko poziciją gali būti skirta tiek pozicijai, tiek opozicijai, o pastarieji valdantieji buvo sau pasiskyrę pirmininką, opozicijai "numetę" tik pavaduotoją, ši dauguma yra kitokia ir pirmininkės poziciją suteikė opozicijai - šiuo atveju I.Šimonytei (TS-LKD), o mane pasiūlė pavaduotoju. Jei Seimas tai patvirtins, būsiu kaip visada vienodai teisingas ir  nieko nedangstysiu.

Jokiomis privilegijomis nesinaudojau:

Seimo automobilio prašiau tik dukart per 5 metus, kai skaudėjo koją ir pats negalėjau vairuoti;

užsienio komandiruotės buvau tik mirtino reikalo prispirtas dukart per 5 metus (Švedijoje dėl šiukšlių deginimo ir Gruzijoje dėl antikorupcijos - bet pastaroji, deja, neatnešė jokios naudos, skirtingai nei ta Švedijoje);

automobilio nelizingavau už valdiškas lėšas, kaip kad darė 90 proc. Seimo narių, o tik nuomavau (tokiu atveju negalima pasisavinti vertės apmokėjimo, kaip kad padaro lizinguojantys už taip vadinamas kanceliarines lėšas), 17 dieną grąžinau pasibaigus nuomos sutarties terminui;

Seimo viešbutyje negyvenu - gyvenu pas brolį Vilniuje;

1500 litų perviršį, kurį Konstitucinis Teismas sukombinavo Seimo nariams kaip neva algos atkūrimą po krizės atitikmenį, kas mėnesį pervesdavau labdarai, dažniausiai Bėdų turgui, nes jis kruopščiai patikrina paramos gavėjus, planuoju šitą praktiką tęsti kai tik grąžinsiu rinkimų skolas.

 

Kovosime prieš politikus, kurie vagia ir ima kyšius! Už didesnes algas ir pensijas eiliniams žmonėms!


5 smūgiai politinei korupcijai, emigracijai, turtinei nelygybei ir skurdui:

  1. 1. Panaikinsime Seimo narių neliečiamybę ir kitas valdžios privilegijas. Apklausai, įtarimų pateikimui ir sulaikymui nereikės Seimo leidimo. Kyšininkai turi sėdėti kalėjime, o ne atsipirkti bauda. Už korupciją teisti politikai negalės dalyvauti rinkimuose. Sumažinsime Seimo narių ir valstybės tarnautojų skaičių proporcingai gyventojų skaičiui. Įsteigsime Antikorupcijos biurą, kuris prižiūrės, kad valdžios sprendimai būtų nekorupciniai, sustiprinsime STT galias ir finansavimą, kovai su valstybine korupcija pasitelksime geriausias ES praktikas;
  2. 2. Sustabdę didžiąją politinę korupciją sutaupytais milijardais išspręsime didžiausias Lietuvos problemas – sustabdysime emigraciją ir gyventojų mažėjimą, nes įsteigsime naujas darbo vietas, padidinsime algas ir pensijas iki Estijos vidurkio, sudarysime palankias sąlygas jaunoms šeimoms susilaukti ir auginti vaikus, iki ES vidurkio sumažinsime savižudybes, žūtis, ankstyvas mirtis, ligas, padidinsime gyvenimo trukmę;
  3. 3. Internete skelbsime kiekvieną gautą ir išleistą centą, visą viešų pirkimų dokumentaciją;
  4. 4. Atkursime žemutinę savivaldos grandį, sumažinsime referendumo iniciatyvos kartelę iki 50 000 piliečių, kad susigrąžintume demokratišką ir socialiai jautrią valstybę;
  5. 5. Atkursime socialinį teisingumą tam skirdami 1/3 valstybės biudžeto. Per mokesčius sumažinsime algų skirtumus, jas ir pensijas indeksuosime pagal būtinąsias išlaidas vienam šeimos nariui. Grąžinsime pensijas, atkursime nemokamą sveikatos apsaugą ir nemokamą mokymą iki 18 metų.                     

        

___________________________________________________________________________________________

 

2016 m. rugpjūčio 01 d. 18 valandą sušauktas  LCP XIV suvažiavimas.

A. Mickevičiaus 28, Kaunas

Suvažiavimas tęsėsi 2 vakarus, ir vieną rytmetį. Galutinis suvažiavimas ir nutarimų  tvirtinimas įvyko Vilniuje LCP būstinėje Kaštonų gatvėje. Galutinai patvirtinti vienmandatininkai ir daugiamandatinis sąrašai.

_________________________________________________________________________

LCP XIII suvažiavime nespėta atlikti visų darbų. Nebuvo užpildytos visos vienmandatės, nepilnas partijos kandidatų sąrašas.  Reikalingas dar vienas suvažiavimas. 2016 m. liepos 30 dieną Klaipėdoje Tarybos posėdyje nutarta šaukti dar vieną suvažiavimą.

LCP XIII suvažiavimas vyko 2016 m. liepos 23 d. (šeštadienį) Šiauliuose Aušros alėja 15 (Šiaulių salė "Polifonija"). Pirmas posėdis.

Suvažiavime nebuvo spėta atlikti visų darbotvarkėje numatytų klausimų. Suvažiavimo delegatų buvo nuspręsta suvažiavimą pratęsti kitą savatgalį. LCP XIII suvažiavimo pratęsimo antras posėdis,  delegatų basavimo nutarimu vyko Klaipėdoje  Kanto g. 7 LAJM aktų salėje.

Suvažiavimo metu patvirtinti  koalicijos partneriai,  dalis vienmandačių apygardų kandidatų sąrašo

____________________________________________________________________________

XII LCP suvažiavimo nutarimai

Gegužės 28 d.   Kaune įvyko Lietuvos Centro partijos  XII suvažiavimas. Jame  Lietuvos centro partijos pirmininku slaptu balsavimu išrinktas Seimo narys Naglis Puteikis, Lietuvos centro partijos valdybos pirmininku išrinktas Alvidas Šimkus, o politinės tarybos pirmininku – Arūnas Grumadas. Priimtas sprendimas dalyvauti š. m. Seimo rinkimuose, kviečiant visus jungtis į antikorupcinę koaliciją. LCP pirmininko pavaduotojais išrinkti Klaipėdos universiteto profesorius Albinas Stankus,  Gema Umbrasienė, Nijolė Giedraitienė.

___________________________________________________________________

Kovo 11-oji - Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena

1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba pasirašė Lietuvos nepriklausomybės atstatymo aktą, kuriame rašoma, kad atstatomas 1940 m. svetimos jėgos panaikintas Lietuvos Valstybės suvereninių galių vykdymas ir Lietuva nuo šiol yra nepriklausoma valstybė. Akte remiamasi 1918 m. vasario 16 d. pasirašytu Lietuvos nepriklausomybės aktu, kuris niekada nenustojo turėjęs teisinės galios. Aktą pasirašė LR Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas Vytautas Landsbergis ir kiti Tarybos nariai.

***

Vasario 16-oji - Lietuvos valstybės atkūrimo diena

Valstybės atkūrimo diena – nacionalinė Lietuvos šventė, skirta 1918-aisiais Lietuvos Tarybos signatarų pasirašytam Lietuvos nepriklausomybės aktui paminėti. Šį svarbų dokumentą pasirašė 20 signatarų. Vasario 16-tosios aktas skelbia, kad Lietuvos Taryba atskiria Lietuvą nuo visų valstybinių ryšių, kada nors buvusių su kitomis tautomis.

***

Sausio 13-oji – Laisvės gynėjų diena

Ši diena - Lietuvos valstybinė šventė. 1991 metais šią dieną įvykęs masinis taikus Lietuvos piliečių pasipriešinimas Sovietų Sąjungos vadovybės bandymui jėga paimti į savo rankas Vilniaus televizijos bokštą, Radijo ir televizijos komiteto pastatą, Parlamento pastatą ir kitus valstybiniam perversmui reikšmingus objektus. Užimti atvyko specialiai parengta, sunkiąja karine technika ginkluota desantininkų grupė. Prie televizijos bokšto Vilniuje per 600 taikių ir neginkluotų žmonių buvo sužeista, žuvo 14. Televizijos bokštas buvo užimtas, tačiau planų pulti Parlamentą kariškiai jau atsisakė. Nors užgrobti kai kuriuos objektus ir pavyko, galutiniai operacijos tikslai (užimti parlamentą, išprovokuoti nesantaiką tarp įvairių tautybių Lietuvos piliečių, pateikti šiuos įvykius kaip dviejų ginkluotų pusių kovą) nebuvo pasiekti ir gana greitai Sovietų armijai teko iš užimtų objektų pasitraukti.

 

***

Klaipėdos krašto prijungimui prie Lietuvos atminti

Mindaugas Krencius, 2013-01-24

1923 m. sausio 15-ąją Lietuvos kariuomenės daliniai atžygiavo iki Klaipėdos ir užėmė prancūzų prefektūrą, tuo Klaipėdos kraštą prijungdami prie Lietuvos. Istoriniuose šaltiniuose minima, kad prieš devyniasdešimt metų surengtame sukilime Klaipėdos kraštui prijungti dalyvavo 1500 žmonių.

Šie įvykiai paminimi kasmet, ir šiais metais jau 12-ąjį kartą sausio viduryje entuziastai, nepaisydami šalčių, pūgų ar kitokių gamtos negandų, pėsčiomis išsiruošė į naktinį žygį iš Priekulės į Klaipėdą. Šiemet Priekulės mokykloje susirinko visų kariuomenės rūšių atstovai, skautai, šauliai, medžiotojai, keliautojai, pavieniai patriotai, būreliai bičiulių, uostamiesčio policininkai, studentai, moksleiviai, naktinių žygių mėgėjai iš visos Lietuvos. Kartu su šeimininkais į tolimą kelią ėjo keli šalčio nebijantys keturkojai augintiniai. Iš viso žygyje dalyvavo apie 1500 žmonių.

Vadovaudamiesi žemėlapiais žygeiviai keliavo grupėmis. Žygyje dalyvavo ir Lietuvos centro partijos grupė, kuriai vadovavo LCP pirmininko pavaduotojas Vladas Buragas. Grupėje žygiavo ir LCP Klaipėdos rajono skyriaus pirmininkas Mindaugas Krencius, skyriaus narys Donatas Žiogas bei dar keturi šiai partijai neabejingi asmenys. Kartu su Vilniaus alpinistų klubo nariais žygyje dalyvavo LCP Vilniaus skyriaus nariai Kęstutis Skrupskelis ir Julija Šlekonytė.

Maždaug 26 km maršrutas driekėsi per Priekulės miestelį Drevernos link, per Dituvą, miško keliu palei Vilhelmo kanalą iki Klaipėdos lengvosios atletikos maniežo.
Finišą sėkmingai pasiekė visi centristai.

___________________________________________________________________________________________

 


_________________________________________________________________________________________

Pagaliau LR Seimas atsakė į Alvido Šimkaus klausimą

Dar 2008 m. Alvidas Šimkus, turėdamas omenyje fizinių asmenų bankroto galimybę, viešai pateikė klausimą: Ar valstybė padės skolininkams?

2012 gegužės 10 d. Seimas priėmė Fizinių asmenų bankroto įstatymą, kuriuo numatoma, kad bankrutuoti galės skolų neišsimokantys fiziniai asmenys, jei jų įsipareigojimų suma didesnė nei 25 minimalios mėnesinės algos – šiuo metu tai būtų 20 tūkst. litų. Už įstatymą balsavo 95 Seimo nariai, teisės akto nepalaikė 1 parlamentaras, susilaikė – 3. Įstatymas įsigalios nuo kitų metų kovo, jeigu Prezidentė Dalia Grybauskaitė jį pasirašys.

________________________________________________________________________________________________________

 

 

 

___________________________________________________________________________________________