Kovosime prieš politikus, kurie vagia ir ima kyšius! Už didesnes algas ir pensijas eiliniams žmonėms!

ANTIKORUPCINĖS N.PUTEIKIO IR K.KRIVICKO KOALICIJOS Nr.14

(Lietuvos centro partija ir Lietuvos pensininkų partija)

5 smūgiai politinei korupcijai, emigracijai, turtinei nelygybei ir skurdui:

  1. 1. Panaikinsime Seimo narių neliečiamybę ir kitas valdžios privilegijas. Apklausai, įtarimų pateikimui ir sulaikymui nereikės Seimo leidimo. Kyšininkai turi sėdėti kalėjime, o ne atsipirkti bauda. Už korupciją teisti politikai negalės dalyvauti rinkimuose. Sumažinsime Seimo narių ir valstybės tarnautojų skaičių proporcingai gyventojų skaičiui. Įsteigsime Antikorupcijos biurą, kuris prižiūrės, kad valdžios sprendimai būtų nekorupciniai, sustiprinsime STT galias ir finansavimą, kovai su valstybine korupcija pasitelksime geriausias ES praktikas;
  2. 2. Sustabdę didžiąją politinę korupciją sutaupytais milijardais išspręsime didžiausias Lietuvos problemas – sustabdysime emigraciją ir gyventojų mažėjimą, nes įsteigsime naujas darbo vietas, padidinsime algas ir pensijas iki Estijos vidurkio, sudarysime palankias sąlygas jaunoms šeimoms susilaukti ir auginti vaikus, iki ES vidurkio sumažinsime savižudybes, žūtis, ankstyvas mirtis, ligas, padidinsime gyvenimo trukmę;
  3. 3. Internete skelbsime kiekvieną gautą ir išleistą centą, visą viešų pirkimų dokumentaciją;
  4. 4. Atkursime žemutinę savivaldos grandį, sumažinsime referendumo iniciatyvos kartelę iki 50 000 piliečių, kad susigrąžintume demokratišką ir socialiai jautrią valstybę;
  5. 5. Atkursime socialinį teisingumą tam skirdami 1/3 valstybės biudžeto. Per mokesčius sumažinsime algų skirtumus, jas ir pensijas indeksuosime pagal būtinąsias išlaidas vienam šeimos nariui. Grąžinsime pensijas, atkursime nemokamą sveikatos apsaugą ir nemokamą mokymą iki 18 metų.

ANTIKORUPCINĖS N.PUTEIKIO IR K.KRIVICKO KOALICIJOS Nr.14 KOMANDA KLAIPĖDOJE:   

          Baltijos apygardoje    Nr. 20       Raimondas TAMOŠAUSKAS    Nr. 13

          Marių apygardoje      Nr. 21       Evaldas JURKEVIČIUS             Nr. 17

          Pajūrio apygardoje    Nr. 22       Nina PUTEIKIENĖ                    Nr. 21

          Danės apygardoje      Nr. 23       Naglis PUTEIKIS                       Nr. 01

          Gargždų apygardoje Nr. 31       Žydrūnas BANEVIČIUS            Nr. 18

          Daugiamandatė apygarda           Alfonsas VILDŽIŪNAS              Nr. 91



Kai  rinkimai artėja

  Per visą nepriklausomos Lietuvos  istoriją dalyvavimas rinkimuose yra viena esmingiausių visuomenės  politinio dalyvavimo formų. Būtent rinkimai leidžia tiesioginį pilietinį valios iš reiškimą valdžios atžvilgiu. Tik rinkimų metu patys piliečiai gali pakeisti vieną politinę valdžia kita,  Seimo ar kitų valdžios institucijų paleidimo, piliečių valia kitokio būdo nėra. Todėl rinkimų metai tampa svarbiausi politinėms jėgoms, norinčioms pakliūti į valdžią. Tai pažadų laikotarpis. Gaila, bet reikia pastebėti, kad tuo laikotarpiu stabdosi  reikalingų, bet nepopuliarių sprendimų priėmimas. Metai, kai politikai pjauna vienas kitą, juodina, tempia į „dienos šviesą“ visus konkurentais tapusių kolegų nuodėmes, sureikšmindami kiekvieną slystelėjimą. Kiekvieną, kad ir nereikšmingą prasižengimą keldami į viešumą,   labai sutirštindami spalvas.

 Ar tai gerai? Galime sakyti, kad gerai, nes rinkėjai sužino apie norinčius patekti į valdžia  „negerukus“, ir gali pasirinkti, leisti tapti  jiems mūsų atstovais valdžioje, ar ne. Tačiau ar viskas tikrai būna sąžininga. Kodėl ištraukiami tik prieš pusmetį ar dar seniau užfiksuoti pažeidimai, kodėl tai vyksta tik artėjant rinkimams, ar tai atspindi politinę šalies padėtį, atskleidžia šalies valdžios ir jos piliečių santykių ypatumus? Kodėl susirūpinama  rinkėjams teikti informaciją tik tada, kai vyksta įnirtinga kova, kuris išliks. Gal būt todėl vertinant piliečių dalyvavimą rinkimuose kaip politinį reiškinį galima teigti, kad tai nėra pastovus ar tolygiai besivystantis procesas.
      Skirtingose šalyse vykstantys rinkimai skiriasi savo forma, dažnumu, tačiau pagrindinis skirtumas yra piliečių aktyvumas rinkimų metu. Pažvelgus į  rinkiminį aktyvumą Europos šalyse matosi, kad Rytų bei Centrinės Europos šalių piliečiai yra akivaizdžiai mažiau linkę reikšti savo nuomonę per rinkimus, negu Vakarų Europos šalių gyventojai, kuriems Lietuva dabar priklauso. Tai gal ir teisinga teikti informacija tada, kada piliečiai tampa aktyviausi, juk balsavimas savivaldos, Seimo ar Prezidento rinkimuose yra viena reikšmingiausių  visuomenės politinio dalyvavimo formų? Pažvelgus į institucinius barjerus, kurie gali sukliudyti žmogui apsisprendžiant dėl dalyvavimo rinkimuose,  reikia prisiminti kokio tipo rinkiminė sistema yra Lietuvoje. Šiuo metu Lietuvoje Seimo rinkimų sistema yra mišraus – dvipakopio – balsavimo tipo. Tai labai savotiška struktūra.  Ji leidžia rinkėjams balsuoti dukart, su savaitės ar dviejų savaičių pertrauką, skiriančią antrąjį ratą nuo pirmojo balsavimo. Tai reiškia, kad žinodami pirmojo rato rezultatus, rinkėjai gali pakeisti savo pasirinkimą, nors pas mus tai tarsi ir nėra atsitikę, kad rinkėjai kardinaliai pakeistų savo nuomonę, kad ir kiek purvo būtų išpilta ant Tautos pasirinkto kandidato. Kai kurie politologai stebisi, kad nuo kai kurių politinių figūrų visas pilamas purvas- kaip nuo žąsies vanduo. Kuo daugiau juodinamas, tuo tampa populiaresnis. Gal todėl, kad Tauta mėgsta skriaudžiamą, užjaučia ir užstoja tokį,  ir elgiasi priešingai nei norėtų kai kurios politinės jėgos. Gal būt Lietuvos politikai įsivedė antrąjį rinkimų turą ne todėl, kad rinkėjas galėtų pagalvoti ar persigalvoti, bet kad   daugiau laiko turėtų“ kompromato“ ant visuomenės pasirinkto kandidato išpilti, su viltimi, kad gal būt visuomenė persigalvos ir vis dėlto rinks „teisingus“ kandidatus.

Lietuvos parlamento rinkimų sistema buvo keista vieną kartą – prieš 1992 m. buvo pereita nuo mažoritarinės prie mišrios rinkimų sistemos. Vėlesni pokyčiai buvo santykinai ne tokie reikšmingi: prieš 1996 m. rinkimus buvo padidintas rinkiminis slenkstis nuo 4 iki 5 proc., prieš 2000 m. rinkimus buvo panaikintas antras balsavimo turas, kuris ir vėl buvo sugrąžintas prieš 2004 m. rinkimus. Prezidento rinkimų sistema nebuvo keista. Galima manyti, kad jau 1996 metais partijos nutarusios padidinti rinkiminį barjerą   nuo 4 iki 5 proc., norėjo atsikratyti mažesnėmis ir silpnesnėmis partijomis. Jau tada matyt sklandė mintys apie dvipartinę sistemą. Ir dabar  save tradicinėms vadinamos partijos pavieniai kandidatai, kurie buriasi į frakcijas nepavaldžias didžiųjų frakcijų susitarimams, todėl, nebegalėdami kelti  procentinės „kartelės“, imasi kitų  su nepatinkančiais kandidatais susidorojimo būdų. Tačiau ar vieši dergimai  savo kolegų, kurie išrinkti kitų rinkėjų, nesumažins piliečių rinkiminio aktyvumo?  Gali būti, kad rinkimai bus aktyvesni bus tuo atveju, kuo mažesni skirtumai bus tarp laiminčiųjų partijų/kandidatų. Tačiau dabar kuo aiškesnis laimėtojas, tuo mažesnės visuomenės noras dalyvauti rinkimuose (nes laimėtojas jau ir taip aiškus).
Dalis politikų norėtų, kad rinkimuose dalyvautų kuo mažiau kandidatų. Manoma, kad tada rinkėjams būtų aiškiau pasirinkti ir  rinkiminis aktyvumas būtų didesnis. Tačiau kiti mano, kad  kuo didesnis partijų ar kandidatų pasirinkimas, tuo visuomenės noras dalyvauti didesnis.
Per Nepriklausomybės metus Lietuvoje įvyko 6 Seimo ir 6 šalies Prezidento rinkimai. Per šį laikotarpį piliečių rinkiminis aktyvumas tolygiai sumažėjo daugiau nei per 30 proc., be abejo tam reikšmės turi ir piliečių emigracija. Pastebima, kad su kiekvienais rinkimais  registruojasi vis mažiau balsavimo teisę turinčių piliečių, nors emigrantai nepraranda balsavimo teisės. Balsuoti jie gali ambasadose, todėl kaltinti emigraciją, kad ateina mažiau rinkėjų balsuoti- nereikėtų.

Seimo rinkimų sistema buvo pakeista tik vieną kartą, prieš 1992 metus, pereinant nuo mažoritarinės prie mišrios sistemos tipo, galima numanyti, kad šis pakeitimas galėjo turėti teigiamą poveikį Lietuvos piliečių rinkiminiam aktyvumui,  tik tam laikotarpiui. O gal tai buvo tik Sąjūdžio, pirmųjų Nepriklausomybės metų atgarsiai?

Šiuo metų gyventojų politinio aktyvumo lygis yra  vertinamas įvairiai. Teigiama, kad mūsų  visuomenė tapo  demokratiškesnė, akyvesni piliečiai. Bet, pasigirsta nuomonių,  kad pernelyg didelis piliečių aktyvumas gali būti kenksmingas demokratijos stabilumui. Todėl nesistengiama pritraukti  daugiau rinkėjų,  nes „netradiciniai“, retai balsuojantys rinkėjai, renka netradicines partines jėgas. Vis tik pripažįstama, jog demokratija neatsiejama nuo piliečių įsitraukimo į politiką bent jau periodiškai jiems balsuojant rinkimuose. Dalyvaudami rinkimuose piliečiai ne tik atlieka valdžios priežiūros funkciją ir užtikrina valdžios institucijų legitimumą, bet ir ugdo savo pilietines „dorybes“, mokydamiesi ir prisiimdami atsakomybę už savo šalies raidą ir politinius sprendimus.

 

           Alvidas Šimkus LCP Klaipėdos skyriaus pirmininkas

_____________________________________________________________________________________________________

Lietuvos centro partija 2016 m. rugpjūčio 5 d. VRK pateikė dokumentus dėl dalyvavimo Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose, kurie įvyks 2016 m. spalio 9 d.

Šiuose rinkimuose LCP dalyvauja kaip  Antikorupcinė N. Puteikio ir K. Krivicko koalicija.

Koalicijoje partneris Lietuvos pensininkų partija. Sąraše yra ir Lietuvos krikščioniškosios demokratinės partijos atstovų .

Koalicijos rinkiminis sąrašas solidus. Pirmoji vieta kandidatų sąraše skirta partijos pirmininkui Nagliui Puteikiui. Antrasis sąraše – žurnalistas Kristupas Krivickas. Trečiasis – Ligitas Kernagis, 2012 m. LR Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas.

Ketvirta vieta sąraše skirta Vytautui Juškui. Penktoje vietoje – Lietuvos pensininkų partijos pirmininkas Vytautas Jurgis Kadžys. LCP narių ir partijos pirmininko N. Puteikio nuomone, Lietuvos pensininkų atstovui būtina suteikti vietą pirmajame sąrašo penketuke, kad pensininkai balsuodami turėtų galimybę išsirinkti savo atstovą LR Seime. Iki šiol Lietuvos pensininkų partija neturėjo savo atstovo Seime.

Sąraše 8 poziciją užima politinės partijos „Profesinių sąjungų centras“ pirmininkas Kęstutis Juknis.

LCP pirmininko N. Puteikio pasiekimai nuteikia optimistiškai. Sunkiu ir įtemptu darbu, derybomis pirmininkui pavyko tai, kas kitiems atrodė neįmanoma, – po LCP vėliava  sutelktos trys partijos. Reikia tikėtis, kad susivienijusios dalyvauti rinkimuose, partijos bendradarbiaus įgyvendindamos jas vienijančias idėjas ir po rinkimų

__________________________________________________________________

Lietuvos centro partija per trumpa laikotarį  turėjo net kelis suvažiavimus. Artėjant LR Seimo rinkimams dauguma klausimų ir tvirtinimų galimi tik suvažiavime.

2016 m. rugpjūčio 01 d. 18 valandą sušauktas  LCP XIV suvažiavimas.

A. Mickevičiaus 28, Kaunas

Suvažiavimas tęsėsi 2 vakarus, ir vieną rytmetį. Galutinis suvažiavimas ir nutarimų  tvirtinimas įvyko Vilniuje LCP būstinėje Kaštonų gatvėje. Galutinai patvirtinti vienmandatininkai ir daugiamandatinis sąrašai.

_________________________________________________________________________

LCP XIII suvažiavime nespėta atlikti visų darbų. Nebuvo užpildytos visos vienmandatės, nepilnas partijos kandidatų sąrašas.  Reikalingas dar vienas suvažiavimas. 2016 m. liepos 30 dieną Klaipėdoje Tarybos posėdyje nutarta šaukti dar vieną suvažiavimą.

LCP XIII suvažiavimas vyko 2016 m. liepos 23 d. (šeštadienį) Šiauliuose Aušros alėja 15 (Šiaulių salė "Polifonija"). Pirmas posėdis.

Suvažiavime nebuvo spėta atlikti visų darbotvarkėje numatytų klausimų. Suvažiavimo delegatų buvo nuspręsta suvažiavimą pratęsti kitą savatgalį. LCP XIII suvažiavimo pratęsimo antras posėdis,  delegatų basavimo nutarimu vyko Klaipėdoje  Kanto g. 7 LAJM aktų salėje.

Suvažiavimo metu patvirtinti  koalicijos partneriai,  dalis vienmandačių apygardų kandidatų sąrašo

____________________________________________________________________________

XII LCP suvažiavimo nutarimai

Gegužės 28 d.   Kaune įvyko Lietuvos Centro partijos  XII suvažiavimas. Jame  Lietuvos centro partijos pirmininku slaptu balsavimu išrinktas Seimo narys Naglis Puteikis, Lietuvos centro partijos valdybos pirmininku išrinktas Alvidas Šimkus, o politinės tarybos pirmininku – Arūnas Grumadas. Priimtas sprendimas dalyvauti š. m. Seimo rinkimuose, kviečiant visus jungtis į antikorupcinę koaliciją. LCP pirmininko pavaduotojais išrinkti Klaipėdos universiteto profesorius Albinas Stankus,  Gema Umbrasienė, Nijolė Giedraitienė.

___________________________________________________________________

Kovo 11-oji - Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena

1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba pasirašė Lietuvos nepriklausomybės atstatymo aktą, kuriame rašoma, kad atstatomas 1940 m. svetimos jėgos panaikintas Lietuvos Valstybės suvereninių galių vykdymas ir Lietuva nuo šiol yra nepriklausoma valstybė. Akte remiamasi 1918 m. vasario 16 d. pasirašytu Lietuvos nepriklausomybės aktu, kuris niekada nenustojo turėjęs teisinės galios. Aktą pasirašė LR Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas Vytautas Landsbergis ir kiti Tarybos nariai.

***

Vasario 16-oji - Lietuvos valstybės atkūrimo diena

Valstybės atkūrimo diena – nacionalinė Lietuvos šventė, skirta 1918-aisiais Lietuvos Tarybos signatarų pasirašytam Lietuvos nepriklausomybės aktui paminėti. Šį svarbų dokumentą pasirašė 20 signatarų. Vasario 16-tosios aktas skelbia, kad Lietuvos Taryba atskiria Lietuvą nuo visų valstybinių ryšių, kada nors buvusių su kitomis tautomis.

***

Sausio 13-oji – Laisvės gynėjų diena

Ši diena - Lietuvos valstybinė šventė. 1991 metais šią dieną įvykęs masinis taikus Lietuvos piliečių pasipriešinimas Sovietų Sąjungos vadovybės bandymui jėga paimti į savo rankas Vilniaus televizijos bokštą, Radijo ir televizijos komiteto pastatą, Parlamento pastatą ir kitus valstybiniam perversmui reikšmingus objektus. Užimti atvyko specialiai parengta, sunkiąja karine technika ginkluota desantininkų grupė. Prie televizijos bokšto Vilniuje per 600 taikių ir neginkluotų žmonių buvo sužeista, žuvo 14. Televizijos bokštas buvo užimtas, tačiau planų pulti Parlamentą kariškiai jau atsisakė. Nors užgrobti kai kuriuos objektus ir pavyko, galutiniai operacijos tikslai (užimti parlamentą, išprovokuoti nesantaiką tarp įvairių tautybių Lietuvos piliečių, pateikti šiuos įvykius kaip dviejų ginkluotų pusių kovą) nebuvo pasiekti ir gana greitai Sovietų armijai teko iš užimtų objektų pasitraukti.

 

***

Klaipėdos krašto prijungimui prie Lietuvos atminti

Mindaugas Krencius, 2013-01-24

1923 m. sausio 15-ąją Lietuvos kariuomenės daliniai atžygiavo iki Klaipėdos ir užėmė prancūzų prefektūrą, tuo Klaipėdos kraštą prijungdami prie Lietuvos. Istoriniuose šaltiniuose minima, kad prieš devyniasdešimt metų surengtame sukilime Klaipėdos kraštui prijungti dalyvavo 1500 žmonių.

Šie įvykiai paminimi kasmet, ir šiais metais jau 12-ąjį kartą sausio viduryje entuziastai, nepaisydami šalčių, pūgų ar kitokių gamtos negandų, pėsčiomis išsiruošė į naktinį žygį iš Priekulės į Klaipėdą. Šiemet Priekulės mokykloje susirinko visų kariuomenės rūšių atstovai, skautai, šauliai, medžiotojai, keliautojai, pavieniai patriotai, būreliai bičiulių, uostamiesčio policininkai, studentai, moksleiviai, naktinių žygių mėgėjai iš visos Lietuvos. Kartu su šeimininkais į tolimą kelią ėjo keli šalčio nebijantys keturkojai augintiniai. Iš viso žygyje dalyvavo apie 1500 žmonių.

Vadovaudamiesi žemėlapiais žygeiviai keliavo grupėmis. Žygyje dalyvavo ir Lietuvos centro partijos grupė, kuriai vadovavo LCP pirmininko pavaduotojas Vladas Buragas. Grupėje žygiavo ir LCP Klaipėdos rajono skyriaus pirmininkas Mindaugas Krencius, skyriaus narys Donatas Žiogas bei dar keturi šiai partijai neabejingi asmenys. Kartu su Vilniaus alpinistų klubo nariais žygyje dalyvavo LCP Vilniaus skyriaus nariai Kęstutis Skrupskelis ir Julija Šlekonytė.

Maždaug 26 km maršrutas driekėsi per Priekulės miestelį Drevernos link, per Dituvą, miško keliu palei Vilhelmo kanalą iki Klaipėdos lengvosios atletikos maniežo.
Finišą sėkmingai pasiekė visi centristai.

___________________________________________________________________________________________


Rinkimams pasibaigus

Alvidas Šimkus, 2012-11-12

2012 m. lapkričio 11 d. Vilniuje Lietuvos centro partijos būstinėje įvyko partijos tarybos posėdis. Posėdžio metu aptarti LR Seimo rinkimai, tolimesnis koalicijos su kitomis partijomis likimas. Partijos pirmininkas Eugenijus Skrupskelis pripažino, kad partija rinkimuose pasirodė blogai, ir jis kaip partijos pirmininkas prisiima atsakomybę už tai, todėl nusprendė atsistatydinti iš pirmininko pareigų. Taryba priėmė E.Skrupskelio atsistatydinimą ir pavedė laikinai eiti pirmininko pareigas iki partijos suvažiavimo, kuris turėtų įvykti pavasarį. Taryba nusprendė, kad vien dėl naujo partijos pirmininko rinkimo netikslinga šaukti suvažiavimą nedelsiant.

Tarybos nariai nutarė, kad buvimas koalicijoje su kitomis partijomis buvo nenaudingas LCP. Partijos pirmininkas nesugebėjo deramai atstovauti partiją bei suburti partiečių komandą, kurios dalyvavimas koalicijoje būtų palikęs ryškų centro partijos matomumą. To pasiekti nepavyko, todėl tolimesnis bendradarbiavimas koalicijoje netikslingas. E.Skrupskelis pateikė pasiūlymą LCP apjungti su kitomis partijomis į naują partiją nauju pavadinimu.

LCP Taryba vieningai nepritarė LCP partijos sunaikinimui, įsijungiant į kitų partijų sudėtį. Tokiose partijų ,,rinkmenose“ įprastai nėra aiškaus lyderio, sudėtinga derinti programines nuostatas, ir pirmenybė gali būti suteikiama nesubalansuotam, kraštutiniam nacionalizmui, kurio atstovai įprastai yra agresyvūs, aktyviai siekia dominuoti. Tarybos posėdyje buvo išreikšta nuomonė, kad reikia palaikyti nacionalizmą, tai turi tapti partijos programine dalimi, kadangi kai kuriose dabartines Europos valstybėse nacionalistinės partijos laimi vietas į parlamentą. Pastaruoju metu ES vyrauja vis ryškesnės nacionalistinės nuotaikos, įgaunančios tautos palaikymą.

LCP yra nuosaiki partija, jos politinės nuostatos nenumato radikalių veiksmų ir permainų. Viena vertus, tai gali būti ir partijos silpnybė, kita vertus – reikšmingas privalumas. Mano nuomone, LCP nuosaikumas gali stabdyti kitų partijų radikalius, visuomenei ir tautai nepriimtinus, kraštutinius veiksmus. LCP tenka sudėtinga užduotis – būti tarp kairiųjų ir dešiniųjų partijų. LCP nėra visiškai priimtina tai, kas vidutiniška, nes mūsų tikslas – subalansuoti partijų norus, siekiant kai kuriais atvejais išvengti ,,politinės lazdos perlenkimo“. Tai sunku. Daugeliui nepatinka atvirai sakoma tiesa, todėl LCP nėra populiari tarp kitų radikalias nuostatas aktyviai deklaruojančių partijų bei joms prijaučiančių piliečių.

LCP Taryba pritaria tautiškumo idėjai, tačiau pabrėžia, kad svarbu nepamirštti, jos centrizmas – tai subalansuota politika, ir joje neturėtų būti radikalių, tautos nesantaiką kurstančių nuostatų. Dalyvavimas koalicijoje rinkimuose į LR Seimą 2012 m. atskleidė, kad kai kurių ne ką žinomesnių už LCP partijų lyderiai laiko save svarbesniais, nei kitų partijų atstovai, nes nematė būtinybės derinti savo veiksmų su kitais koalicijos partneriais. Tai reiškia, kad kiti koalicijos partneriai negerbiami ir nevertinami, nesugebama dirbti pačių suburtoje komandoje. Aiškaus pripažinto lyderio šitoje koalicijoje nebuvo ir nėra. Kai kurių koalicijos politikų išsišokimai vien dėl noro būti asmeniškai pastebėtiems – tai toli gražu ne komandinis darbas. Taigi, veikla tokioje koalicijoje tikrai nėra sėkmingas centrizmo politikos propagavimas, todėl buvimas koalicijoje netenka prasmės. Norėtųsi pabrėžti, kad LCP yra atvira diskusijoms ir naujovėms, priima naujus narius, todėl tų, kuriems priimtina centrizmo politika, visada kviečiami bendrai veiklai partijos gretose.

_________________________________________________________________________________________

Pagaliau LR Seimas atsakė į Alvido Šimkaus klausimą

Dar 2008 m. Alvidas Šimkus, turėdamas omenyje fizinių asmenų bankroto galimybę, viešai pateikė klausimą: Ar valstybė padės skolininkams?

2012 gegužės 10 d. Seimas priėmė Fizinių asmenų bankroto įstatymą, kuriuo numatoma, kad bankrutuoti galės skolų neišsimokantys fiziniai asmenys, jei jų įsipareigojimų suma didesnė nei 25 minimalios mėnesinės algos – šiuo metu tai būtų 20 tūkst. litų. Už įstatymą balsavo 95 Seimo nariai, teisės akto nepalaikė 1 parlamentaras, susilaikė – 3. Įstatymas įsigalios nuo kitų metų kovo, jeigu Prezidentė Dalia Grybauskaitė jį pasirašys.

________________________________________________________________________________________________________

 

 

 

___________________________________________________________________________________________